Hipertenzijos recidyvas.


Galvos smegenų navikai piktybiniai: C Kaukolės ertmės navikai auga iš smegenų, dangalų, galvinių nervų ir kitų darinių, esančių kaukolėje.

Jie sudaro papildomą tūrį kaukolės ertmėje, didina vidinį kaukolės slėgį, veikia aplinkines smegenų struktūras. Veikdami kraujotaką bei likvoro cirkuliaciją, papildomai sutrikdo smegenų funkciją. Dėl įvairios lokalizacijos, skirtingų žalingų poveikių mechanizmų buvo pasiūlytos kelios šių navikų klasifikacijos.

Susiję straipsniai

Populiariausia ir plačiausiai naudojama Pasaulinės sveikatos organizacijos PSO m. Naujausi molekulinės ir genominės metodologijos pasiekimai sudaro sąlygas nuolat koreguoti šią klasifikaciją, kurioje dabar išskiriama 10 didelių navikų grupių bei daugiau nei navikų tipų. Remiantis PSO pasiūlytais gradacijos kriterijais, navikai skirstomi ir pagal diferenciacijos bei piktybiškumo laipsnį.

PNET ir kt.

Dangalų navikai — auga iš kelių tipų ląstelių: meningotelinių meningiomamezenchiminių lipoma, fibrosarkoma, angiosarkoma, hemangiopericitomamelanocitinio audinio pirminė CNS hipertenzijos recidyvas, melanocitoma, dangalų melanomatozė ir neaiškios histogenezės hemangioblastoma.

Galvinių ir spinalinių nervų — švanoma neurinomaneurofibroma, neurogeninė sarkoma. Limfomos ir hematopoeziniai navikai plazmocitoma, granuliocitinė sarkoma. Embrioninių ląstelių — germinoma, choriokarcinoma, teratoma, embrioninė karcinoma ir kt. Cistos ir į navikus panašūs dariniai — hipertenzijos recidyvas cista cholesteatomadermoidinė cista, III skilvelio koloidinė cista, hipotalaminės srities hamartoma ir kt. Turkiškojo balno, sella turcica, srities navikai — adenohipofizės ląstelių adenoma, hipofizės karcinoma, kraniofaringioma.

Regioniniai į CNS išplitę hipertenzijos recidyvas — paraganglioma chemodektomachordoma, chondroma ir kt.

hipertenzijos recidyvas kaip nugalėti hipertenziją knyga

Metastaziniai navikai. Toliau pateikiamas galvos smegenų navikų skirstymas pagal hipertenzijos recidyvas. Galvos smegenų pusrutulių supratentoriniai 1. Ekstracerebriniai, augantys ne smegenų parenchimoje, o spaudžiantys smegenis 1. Intracerebriniai, augantys smegenų parenchimoje ir ją peraugantys, infiltruojantys 1.

Intraventrikuliniai, augantys skilvelių viduje arba į juos įaugantys 2. Turkiškojo balno, sella turcica, ir jo srities navikai 3. Infratentoriniai, esantys užpakalinėje kaukolės dauboje 4. Viduriavimas su hipertenzija, išplitę iš kitų sričių piktybiniai navikai su oddi sfinkterio hipertenzija. Kaukolės kaulų navikai Pastarojo topografinio suskirstymo praktinė vertė didelė, nes nusako galimus naviko simptomus, chirurginio gydymo metodus ir galimybes, neretai ir prognozę.

Formuojant diagnozę, visada reikia nurodyti naviko lokalizaciją, histologinę struktūrą ir piktybiškumo laipsnį. Sergamumas — 5—10 : gyventojų per metus. Serga bet kurio amžiaus žmonės, dažniausiai vyresni kaip 50 metų. Kuo vyresnis asmuo, tuo didesnė glioblastomos ir metastazinio proceso hipertenzijos recidyvas. Vaikams atvirkščiai. Galvos smegenų navikų histologinė sandara, lokalizacija, pacientų amžius, lytis turi tam tikros įtakos navikų lokalizacijai ir dažniui.

Vaikams dažniausiai būna astrocitoma, glioblastoma pasitaiko retai. O likusių pagal dažnį nustatyta tokia seka: metastazės iš krūties, skydliaukės, hipertenzijos recidyvas, virškinimo trakto, odos melanomos navikų. Krūties, skydliaukės, prostatos vėžys neretai metastazėmis plinta į kaukolės kaulus, o virškinimo trakto, ypač skrandžio, — į smegenų dangalus.

Piktybinių ir gerybinių navikų santykis yra maždaug 1 : 1.

Dauguma jų, deja, palieka š Anesteziologų-reanimatologų draugijos konferencija m. T Nebėk vienas, bėk kartu su "Bėgimo akademija" Bėgimas — viena iš populiariausių sporto šakų visame pasaulyje, kuria gali užsiimti visi norintys. T Antroji jungtinė kardiologų konferencija — Šiauliuose Birželio 1 d. Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje Vilniaus g. Čiurlionio g.

Jos dažnesnės 5—9 metų berniukams. Užpakalinėje kaukolės dauboje vaikams dar susiformuoja smegenėlių astrocitoma, smegenų kamieno glioma, ketvirtojo skilvelio ependimoma. Regos nervo glioma taip pat dažniausiai nustatoma vaikams.

hipertenzijos recidyvas Kankorėžinės liaukos navikai taip pat dažnesni vaikams, nors pasitaiko ir suaugusiesiems. Vaikams reti metastaziniai navikai, meningioma, hipofizės adenoma,VIII nervo neurinoma. Etiologija ir patogenezė. Dabar populiariausia yra genetinė navikų atsiradimo teorija. Manoma, kad onkogenezėje dalyvauja dvi rūšys genų: onkogenai ir naviko augimą slopinantys genai.

Navikinio audinio susiformavimas yra daugiapakopis procesas, kai vyksta daug genų kitimų. Susidariusios vieno ar kelių genų nenormalios struktūros, jų mutacijos gali sukelti augimo faktorių receptorių pokyčių, lemti augimo faktorių perteklių. Ląstelės pradeda pernelyg augti — tai blastomatogenezės pradžia. Dauguma navikų prasideda iš vienos pakitusios ląstelės, hipertenzijos recidyvas navikinių pokyčių gali susidaryti bet kurioje ląstelių populiacijoje, įgavusioje tam tikrų genetinių pokyčių, skatinančių padidėjusį autonominį augimą.

Vieni žmonės paveldi nenormalius genus, kiti juos įgyja, vykstant spontaninėms genų mutacijoms ankstyvoje embriogenezėje. Žmonės, turintys šių genų, labiau rizikuoja susirgti tam tikrais navikais negu kiti. Tokia onkogenezės teorija jungia ankstesnes virusinę, cheminę, radiacinę ir kitas teorijas į visumą, nes visi nagrinėjami veiksniai gali turėti įtakos genų transformacijai.

Patofiziologija ir patomorfologija. Navikų ląstelės labai heterogeniškos ir turi labai skirtingas biologines savybes, pvz. Šis heterogeniškumas būdingas ne tik skirtingoms glijos navikų rūšims, bet ir tos pačios rūšies ir net to paties naviko ląstelių populiacijai. Heterogeniškumą lydi įvairiapusiškas neįgalumo grupės 2 laipsnio hipertenzija 3 rizika cheminių procesų sutrikimas.

Pagrindiniai jų yra padidėjęs glikolizės aktyvumas ir sumažėjęs dujų apykaitos lygis respiracinis koeficientas. Navikinėms ląstelėms būdinga tai, kad, esant pakankamam deguonies kiekiui, yra suaktyvėjusi glikolizė, padidėja laktato bei piruvato kiekis.

Kuo aktyvesnis šis procesas, tuo navikas hipertenzijos recidyvas auga ir tuo mažesnis būna ląstelių diferenciacijos laipsnis. Šių kitimų pobūdis panašus į vaisiaus ar naujagimio smegenų ląstelių medžiagų apykaitą. Tokie glikolizės pokyčiai sudaro reliatyviai didesnį atsparumą išemijai ir anoksijai.

Glikolizės sutrikimai yra svarbesni. Jie rodo didelius genų reguliacinius sutrikimus, pakeičiančius baltymų sintezės valdymą. Biocheminių procesų ir mechanizmų paieškos bei supratimas leidžia kryptingai ieškoti chemoterapijos ir kito poveikio gydymo priemonių.

Skaitykite forume: Dalintis: Apibrėžimas. Plaučių arterijos arba jos šakų okliuzija trombu, sutrikdanti dalies plaučių parenchimos kraujotaką, yra vadinama trombine plaučių arterijos embolija. Įvairių autorių duomenimis, plaučių arterijos trombinė embolija PATE diagnozuojama 20— žmonių iš Tikslus PATE paplitimas nežinomas, nes daugeliu atveju liga yra asimptominė.

Galvos smegenų navikai gali būti intracerebriniai, augantys smegenų parenchimoje, ir ekstracerebriniai, neperaugantys smegenų, o tik iš išorės jas spaudžiantys.

Įvairios padėties navikas visada užima tam tikrą tūrį, mažina intrakranijinę ertmę, spaudžia smegenis, skilvelius, cisternas, didina intrakranijinį slėgį, sukelia smegenų ir smegenų kamieno dislokacijas ir taip veikia kraujotaką, likvoro cirkuliaciją, hematoencefalinio barjero funkciją.

Dėl visų šių poveikių ir peraugimo sutrinka smegenų funkcija. Galvos smegenų glijos navikai labai linkę lokaliai infiltruotis, labai retai plinta metastazėmis. Aprašyti reti, kazuistiniai metastazavimo į kitus organus atvejai. Dažnesni plitimo metastazavimo būdai — diseminacija likvoro takais: naviko išsisėjimas skilvelių sistemoje ar iš užpakalinės kaukolės daubos į nugaros smegenis.

Visi glijos navikai auga infiltruodami smegnis, bet jų augimo greitis labai hipertenzijos recidyvas. Kai yra navikai, kurių ląstelės gerai diferencijuotos, būna tik glijos ląstelių proliferacija, dar nėra hipervaskuliarizacijos, polimorfizmo ir mitozių. Jie auga lėtai, manoma, kad mėnesiais, metais.

Mažai diferencijuotų ląstelių navikai su gausiomis mitozėmis auga greitai — savaitėmis, mėnesiais. Pagal augimo greitį galvos smegenų navikai reliatyviai skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Visi centrinės nervų sistemos navikai pagal diferenciacijos laipsnį, augimo greitį, invaziškumą PSO klasifikacijoje suskirstyti į 4 grupes: I—II — gerybiniai, turintys gerą progno- zę, III—IV — piktybiniai, agresyvūs, recidyvuo- jantys ir turintys blogą prognozę augliai.

Toliau tekste prie naviko pavadinimo bus pridėta galima histologinė piktybiškumo grupė pagal PSO klasifikaciją, pvz. Galvos smegenų navikai gali hipertenzijos recidyvas beveik visus žinomus CNS pakenkimo ir ar sudirginimo simptomus, linkusius progresuoti.

Toliau pateikiamos 4 galvos hipertenzijos recidyvas navikų klinikinių simptomų grupės: 1. Bendrieji simptomai. Artimieji simptomai. Tolimieji atokieji simptomai.

Galvos smegenų navikai augdami sudaro papildomą tūrį kaukolės ertmėje — sukelia hipertenzijos recidyvas efektą. Masės efekto mechanizmas priklauso nuo naviko augimo, edemos progresavimo, hipertenzijos recidyvas nutekėjimo kelių blokados, skilvelių didėjimo, hidrocefalijos.

Didėjant vidiniam kaukolės slėgiui, pasireiškia intrakranijinės hipertenzijos klinika. Nesuteikus pagalbos, slėgis didėja, dislokuojasi galvos smegenų pusrutuliai ir kamienas, trinka smegenų autoreguliacija ir kraujotaka. Intrakranijinei hipertenzijai būdinga naudinga valgyti sergant hipertenzija — galvos skausmas, pykinimas vėmimasakių dugno stazė.

Padidėjęs PSA. Ar tai recidyvas?

Galvos skausmas būna bukas, plėšiantis, gana dažnai prasideda ankstyvą rytą, nuo jo pacientas prabunda. Skausmo metu pykina, kartais vemiama, paskui trumpam palengvėja. Akių dugno staziniai pokyčiai būna įvairaus laipsnio: nuo prasiplėtusių venų iki prolabuojančios tinklainės su kraujosruvomis. Ryškūs akių dugno pokyčiai pastaruoju metu nustatomi gana retai, nes navikai paprastai diagnozuojami anksčiau.

Vaikams dar nesukaulėjusios siūlės gali prasiplėsti, momenėliai išsipūsti. Pykinimas su vėmimu gali pasireikšti ir hipertenzijos recidyvas intrakranijinės simptomatikos, pvz. Jei atliekama juosmeninė punkcija, hipertenzijos recidyvas hipertenzijos recidyvas likvoro slėgis, ištyrus likvorą — baltymų ir ląstelių disociacija. Būtina pažymėti, kad juosmeninė punkcija yra pavojinga esant ryškiai intrakranijinės hipertenzijos klinikai, galvos smegenų ar kamieno strigimo požymiams, taip pat dideliems smilkininės skilties, užpakalinės kaukolės daubos ar galvos smegenų skilvelių navikams.

Bendriesiems hipertenzijos recidyvas, kurie gali būti ir be intrakranijinės hipertenzijos sindromo, priklauso psichikos sutrikimai: pablogėjusi atmintis, susilpnėjęs dėmesys ir orientacija, prastėjančios pažinimo funkcijos, emocinis nestabilumas, charakterio ir valios pokyčiai. Dažnai šie reiškiniai ligos pradžioje būna nežymūs ir praeina daug laiko, kol atsiranda specifiškesnių simptomų, leidžiančių įtarti organinę šių simptomų kilmę. Jei suaugusiam žmogui pirmą kartą gyvenime įvyksta epilepsijos priepuolis, pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad nėra intrakranijinio naviko.

Židininiai lokalūs simptomai. Židininiai neurologiniai simptomai pasireiškia sutrikus nervinio audinio funkcijai, navikui peraugus smegenis. Šių simptomų visuma gali nusakyti naviko vietą bei išplitimą. Artimieji simptomai atsiranda dėl spaudimo į aplink naviką esančią parenchimą, jos edemos.

Čia sutrinka kraujotaka, ląstelių medžiagų apykaita ir jų funkcija. Kartais nedidelis navikas, lydimas ryškios perifokalinės edemos, gali sukelti labai stiprius židininius ir bendruosius simptomus, greitai regresuojančius paskyrus gydymą nuo edemų esant metastazių. Tolimieji atokieji simptomai — galvos smegenų pusrutulių ar kamieno dislokacijos pasekmė.

Simptomai kyla iš tokių nervų sistemos sričių, kurių navikas tiesiogiai neveikia.

Mūsų draugai

Pavyzdžiui, kai yra užpakalinės kaukolės daubos navikas, gali sutrikti uoslė. Dėl užspaustų likvoro takų, didėjančios hidrocefalijos ir hipertenzijos prispaudžiami uodimo svogūnėliai priekinėje kaukolės dauboje.

Dėl tokios simptomų įvairovės neįmanoma tiksliai nustatyti, kurie simptomai hipertenzijos recidyvas nusako naviko lokalizaciją ir išplitimo laipsnį. Todėl diagnozei patikslinti visada reikia atlikti papildomų diagnostikos tyrimų. Navikų grupės, suskirstytos citologiniu ir topografiniu požiūriu, turi savitą kliniką. Dažniausi navikai pateikti toliau. Gerybinių gliomų grupei PSO I—II priklauso fibriliarinės ir protoplazminės astrocitomos, oligodendrogliomos, oligoastrocitomos, gangliogliomos, pilocitinės astrocitomos.

Jų gydymo taktika ir prognozė labai panaši. Serga 30—50 metų žmonės. Dažniausia astrocitomų lokalizacija — kaktinė ir smilkininė skiltys. Astrocitomos būna skirtingos struktūros ir auga nevienodu greičiu.

hipertenzijos recidyvas hipertenzijos gydymo terapija

Šie navikai pagal piktybiškumą ląstelių diferenciaciją būna visų keturių klasių pagal Hipertenzijos recidyvas. Dalis astrocitomų auga difuziškai ir užima gana didelę galvos smegenų pusrutulio dalį, neturi aiškių ribų su galvos smegenų parenchima.

KT nustatome sumažėjusio tankio zona, atitinkanti naviko lokalizaciją, skilvelių spaudimas ir pasislinkusi vidurinioji smegenų linija.

Liga trunka kelerius metus, gali pasireikšti židininiai epilepsijos priepuoliai, stiprėja bendrasmegeniniai ir intrakranijinės hipertenzijos klinikiniai simptomai. Kitoms astrocitomoms mazginėms būdinga kompaktiška sudėtis, jos gali turėti aiškias ribas su galvos smegenų parenchima.

KT nustatoma hipodensinio, hiperdensinio arba heterodensinio tankio zona. Tokios astrocitomos dažnai turi cistų.

Klinikiniu požiūriu mazginei astrocitomai, be intrakranijinės hipertenzijos simptomų, būdinga židininė simptomatika, atitinkanti naviko lokalizaciją. Astrocitomų kraujotaka labai įvairi: vienų — labai menka, kitų — gausi. Dažniausia jo vieta — paraventrikulinės giluminės pusrutulių sritys, ypač kaktinė skiltis, galvos smegenų skilveliai, galimas naviko išplitimas į abu smegenų pusrutulius.

Kliniškai pasireiškia epilepsijos priepuoliais.

hipertenzijos recidyvas treniruoklio širdies sveikata

Ependimoma D 33, PSO-I—III — auga iš ependimos ląstelių, kurios iškloja galvos smegenų skilvelius ir nugaros smegenų centrinį kanalą, augimas dažnai lėtas, kartojantis likvoro ertmių formas. Yra 4 tipinės lokalizacijos: skilvelių sistemoje supratentorialiai ir infratentorialiai, nugaros smegenyse bei nugaros sme- genų kūgio ir arklio uodegos projekcijoje.

Jos skiriasi greitu augimu, dažniausiai pasitaiko vaikams. Nustatoma ne tik galvos smegenų skilveliuose, bet ir parenchimoje.

Naviko masėse būna cistų, nekrozinių masių ir pakraujavimo židinių. Auga smegenų parenchimoje, įvairiose pusrutulių dalyse. Dažniausia lokalizacija — kaktinės ir smilkininės skiltys, skilčių susidūrimo sritys.