Vitaminai, skatinantys širdies sveikatą, Komentuoti:

Ar ži­no­te, koks jū­sų pul­sas ra­my­bė­je? Nau­jau­sios ži­nios apie pul­so kon­tro­lės svar­bą gy­dant šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas Ana Daukševič Šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos — vie­na opiau­sių pro­ble­mų mū­sų skatinantys širdies sveikatą, ne tik su­trik­dan­čių įpras­tą žmo­gaus gy­ve­ni­mą, bei ir ne­re­tai pa­si­bai­gian­čių in­va­li­di­za­ci­ja ar mir­ti­mi.

Spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, jog vitaminai iš­veng­ti tra­giš­kų pa­sek­mių, be ki­ta ko, bū­ti­na ste­bė­ti šir­dies su­si­trau­ki­mo daž­nį, o rei­ka­lui esant — jį re­tin­ti ski­riant me­di­ka­men­tus. Šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos už­ima pir­mą­ją vie­tą mir­ties prie­žas­čių struk­tū­ro­je. Be to, tai vie­na daž­niau­sių in­ter­ven­ci­nių chi­rur­gi­nių pro­ce­dū­rų prie­žas­tis. Lie­tu­vo­je per me­tus pen­kiuo­se in­ter­ven­ci­nės kar­dio­lo­gi­jos sky­riuo­se at­lie­ka­ma be­veik 17 tūkst.

Tai­gi vie­nam mi­li­jo­nui gy­ven­to­jų ten­ka maž­daug 6 tūkst. Oli­vi­ja Gus­tie­nė. Pri­pa­žin­ki­te, skai­čiai tik­rai ne­ma­ži. Juo­lab, kad Va­ka­rų ša­ly­se šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų su­ma­žė­jo be­veik per­pus. Mes gi, kol kas tu­ri­me di­dė­ji­mo hipertenzija ir gerontologija. Ko­dėl gi at­si­lie­ka­me? Jei­gu pas mus jie sie­kia 56 proc.

Prie­žas­tys yra įvai­rios — pir­miau­sia po­žiū­ris į svei­ka­tą, ne­to­ly­gi me­di­ci­ni­nė prie­žiū­ra. Pra­nas Šer­py­tis. Šir­dies su­si­trau­ki­mo daž­nio reikš­mė Šir­dies su­si­trau­ki­mų daž­nis - lyg va­rik­lio grei­tis, ir jei jis yra di­de­lis, va­rik­liui rei­kia dau­giau ku­ro, ta­čiau jei va­rik­lio pa­da­vi­mo vamz­dis už­si­kem­ša, vitaminai kom­pli­ka­ci­jų. vitaminai

To­dėl svar­bu var­to­ti me­di­ka­men­tus, re­gu­liuo­jan­čius pul­so daž­nį. Po to­kių li­gų žmo­gaus šir­dies su­si­trau­ki­mo dažnis ne­ga­li siek­ti ar 90 kar­tų per mi­nu­tę. Kai su­ma­ži­na­me šir­dies su­si­trau­ki­mų daž­nį, pa­cien­to li­gos prog­no­zės tam­pa ge­res­nės. Bi­ru­tė Pet­raus­kie­nė. Ant­ri­na jai ir prof. Moks­liš­kai įro­dy­ta, jog pul­sui esant di­des­niam nei 80, rei­kia žiū­rė­ti, dėl ko taip yra, nes per ke­le­rius me­tus ga­li­me stip­riai nu­a­lin­ti šir­dį.

For­muo­ja­si ate­ro­sklerozinis pro­ce­sas. Yra įro­dy­ta, kad ko­ro­na­ri­ne šir­dies li­ga ser­gan­tys li­go­niai, ku­riems jau yra vitaminai skil­ve­lio pa­žai­da ir pul­sas dau­giau kaip 70 kar­tų per mi­nu­tę, per dve­jus me­tus 53 proc.

Ko­kia gi išei­tis?

Kas nutiks, jei kasdien suvalgysite po 3 datules

Pa­pras­tai tais at­ve­jais ski­ria­me vais­tus — be­ta blo­ka­to­rius. Pas­ta­ruo­ju me­tu at­si­ra­do ga­li­my­bė skir­ti si­nu­si­nio maz­go slo­pin­to­ją — ivab­ra­di­ną. Re­mian­tis nau­jau­sių ty­ri­mų duo­me­ni­mis, ku­rie skatinantys širdies sveikatą pri­sta­ty­ti Eu­ro­pos kar­dio­lo­gų drau­gi­jos kon­gre­se Atė­nuose, ivab­ra­di­no pri­tai­ky­mas gy­dant šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mą, su­tei­kia nau­ją ga­li­my­bę pa­siek­ti ma­žiau­sią mirš­ta­mu­mo ly­gį tarp šia li­ga ser­gan­čių­jų žmo­nių.

Tai­gi, pul­so kon­tro­lė gy­dant tiek ko­ro­na­ri­nę šir­dies li­gą, tiek šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mą yra la­bai svar­bi sie­kiant ne tik ge­ros simp­to­mų kon­tro­lės, bet ir sie­kiant iš­veng­ti pa­kar­to­ti­nų hos­pi­ta­li­za­ci­jų ar net grės­min­gų kom­pli­ka­ci­jų, mir­čių.

Tin­ka ne vi­si vais­tai Tie­sa, spe­cia­lis­tai ti­ki­na, jog ser­gant ko­ro­na­ri­nė­mis šir­dies li­go­mis ne vi­sais at­ve­jais tu­ri ga­li­my­bę rink­tis, ko­kį vais­tą skir­ti šir­dies su­si­trau­ki­mo daž­niui su­ma­žin­ti.

To­kiais at­ve­jais ne­ga­li­me skir­ti bet ko­kio me­di­ka­men­to. Ge­riau­siai tin­ka ivab­ra­di­nas. Tuo tar­pu doc. Gus­tie­nė da­li­ja­si kli­ni­ki­ne pa­tir­ti­mi, kuo­met bū­tent ivab­ra­di­nas pa­dė­jo žmo­gui su­švel­nin­ti li­gos po­žy­mius.

Tai - vi­du­ti­nio hipertenzijos kurso prevencija vy­ras.

Pir­miau­sia jis pa­te­ko pas mus sirg­da­mas an­tro ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, jam nu­sta­ty­ta pa­di­dė­ju­sio ar­te­ri­nio krau­jo spau­di­mo li­ga, pa­di­dė­jęs cho­les­te­ro­lio kie­kis, ta­čiau pa­cien­tas tin­ka­mai ne­si­gy­dė.

Ga­liau­siai jam pri­rei­kė aortos vai­ni­ki­nių jung­čių su­for­ma­vi­mo ope­ra­ci­jos. Po vitaminai pa­cien­tas jau­tė­si blo­gai, iš­li­ko krū­ti­nės an­gi­na, var­gi­no du­su­lys. Jo skatinantys širdies sveikatą ar­te­ri­jos jau bu­vo pa­žeis­tos dia­be­to, to­dėl net ir at­lik­ta ope­ra­ci­ja, pa­ge­ri­nu­si krau­jo­ta­ką į šir­dies mio­kar­dą, ne­pa­sie­kė op­ti­ma­laus re­zul­ta­to. Tik tuo­met, kai ša­lia vi­sų me­di­ka­men­tų sky­rė­me ivab­ra­di­ną, pa­cien­to krū­ti­nės an­gi­nos prie­puo­liai ge­ro­kai su­ma­žė­jo.

Žmo­gus ga­li gy­ven­ti įpras­tą gy­ve­ni­mą. Rei­kia pa­gal­vo­ti, kiek tai kai­nuo­ja ne tik vals­ty­bei, bet ir pa­čiam pa­cien­tui.

7 naudingiausi produktai širdžiai

Ko­ro­na­ri­nė li­ga — vi­sam gy­ve­ni­mui. Be to, ji tu­ri pro­gre­suo­jan­tį po­bū­dį.

Tik me­di­ka­men­ti­niu gy­dy­mu ge­bė­si­me ją pri­stab­dy­ti. Ivab­ra­di­nas ga­li la­bai efek­ty­viai su­re­tin­ti šir­dies daž­nį. Jei­gu jis ne­ski­ria­mas, dau­ge­liu at­ve­ju pa­blo­gė­ja skatinantys širdies sveikatą šir­dies li­gos ei­ga. Kar­to­ja­si krū­ti­nės an­gi­nos prie­puo­liai. Tuo tar­pu prof. Šer­py­tis ne­gai­li kri­ti­kos mū­sų vais­tų po­li­ti­kai, nes ne­už­tik­rin­da­mi mo­der­nių vais­tų pri­ei­na­mu­mo, blo­gi­na­me pa­cien­tų pa­dė­tį.

Kal­bu ne tik apie nau­ją sti­mu­lia­to­rių, vož­tu­vus ar ki­tas prie­mo­nes. Nau­jos tech­no­lo­gi­jos ap­ima ir vais­tus. Tam dė­me­sį tu­ri skir­ti vi­sa vals­ty­bė. Ben­drau­ju su už­sie­nio ko­le­go­mis ir ma­tau, jog už­sie­ny­je joms skir­tų vais­tų kom­pen­sa­vi­mas yra žy­miai ge­res­nis. Pa­gal kom­pen­sa­vi­mo ly­gį esa­me prie pas­ku­ti­nių ša­lių — Ru­mu­ni­jos, Bul­ga­ri­jos. Aiš­ku, bū­ti ge­riau­sio­se po­zi­ci­jo­se nė­ra pa­pras­ta, ta­čiau bent vi­dur­kį tu­rė­tu­me pa­siek­ti.

Interviu: Apie ko­ro­na­ri­nės li­gos ir šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mo gy­dy­mą kal­ba­me su Vil­niaus uni­ver­si­te­to Šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų kli­ni­kos ve­dė­ju prof.

Jei organizme kaupiasi skysčiai

Alek­san­dru Lau­ce­vi­čiu­mi. Rei­kė­tų su­si­mąs­ty­ti, jei jū­sų šei­mos na­riai, bū­da­mi vi­du­ti­nio am­žiaus sir­go ko­ro­na­ri­ne šir­dies li­ga. Jei pa­si­tai­kė in­fark­tai, krū­ti­nės an­gi­na ste­no­kar­di­jaat­lik­tos pro­ce­dū­ros šir­dies krau­ja­gys­lė­se — plė­ti­mai, aortos ko­ro­na­ri­nis šun­ta­vi­mas.

An­tra prie­žas­tis — ri­zi­kos veiks­niai, to­kie kaip rū­ky­mas, pa­di­dė­jęs skatinantys širdies sveikatą, dia­be­tas, inks­tų funk­ci­jos ne­pa­kan­ka­mu­mas. Iš se­niai ži­no­mų, bet kiek pri­mirš­tų ri­zi­kos veiks­nių reik­tų pa­mi­nė­ti ir pa­di­dė­ju­sį šir­dies su­si­trau­ki­mų daž­nį.

Jis taip pat tu­ri ne­mažą vaid­me­nį, nes ali­na šir­dies krau­ja­gys­les. Jei ša­lia nė­ra ki­tų pro­ble­mų — skyd­liau­kės, ma­ža­krau­jys­tės, rei­kia ko­re­guo­ti ir šir­dies su­si­trau­ki­mų daž­nį. Jei­gu žmo­gus ne­ser­ga šir­dies li­ga, bet jam pa­si­reiš­kia daž­nas šir­dies su­si­trau­ki­mas, re­gu­liuo­ja­me as­mens kū­no svo­rį, die­tą, fi­zi­nį ak­ty­vu­mą.

Arbūzai: nauda sveikatai, rizikos ir mitybos faktai

Ta­čiau jei­gu jau diag­no­zuo­ta ko­ro­na­ri­nė šir­dies li­ga, si­tu­a­ci­ja kei­čia­si. Esa­me griež­tes­ni dėl šir­dies su­si­trau­ki­mo daž­nio. Tuo­met, be jo­kios abe­jo­nės, ten­ka var­to­ti me­di­ka­men­tus.

Jei­gu žmo­gaus dar neišti­ko mio­kar­do in­fark­tas ir yra va­di­na­mo­ji lė­ti­nė ko­ro­na­ri­nė vitaminai li­ga, vėl­gi at­si­žvel­gia­me į pa­cien­to ri­zi­ką: ku­riam vien be­ta blo­ka­to­rius ne­pa­de­da, ski­ria­me pa­pil­do­mai ivab­ra­di­ną.

Ga­li iš­ryš­kė­ti plau­čių obst­ruk­ci­nė li­ga, to­kiais at­ve­jais ski­ria­me ivab­ra­di­ną. Jis ne­tu­ri tų ne­pa­gei­dau­ja­mų po­vei­kių, ku­riuos su­ke­lia be­ta blo­ka­to­riai.

Nežaiskime pokerio su savo sveikata

Be to, tin­ka pa­cien­tams, ku­rių spau­di­mas nė­ra aukš­tas. Be­ta blo­ka­to­riai ma­ži­na spau­di­mą dar la­biau, tuo tar­pu jei spau­di­mas nė­ra aukš­tas, ivab­ra­di­nas tam­pa pra­na­šes­nis.

Šis me­di­ka­men­tas taip pat yra mū­sų iš­ei­tis tais at­ve­jais, kuo­met pa­cien­tui diag­no­zuo­ja­mas šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mas ar­ba pa­cien­tas tu­ri gre­tu­ti­nių li­gų, pa­vyz­džiui, plau­čių.

Pa­dė­tis bu­vo lyg ir nu­si­sto­vė­ju­si — yra tam tik­ra pa­cien­tų, ser­gan­čių ko­ro­na­ri­ne šir­dies li­ga, gru­pė, ku­riai tas vais­tas patvirtinto­mis do­zė­mis yra la­bai nau­din­gas. Vė­liau at­lik­ta vie­na, ne­at­sar­gi stu­di­ja, ku­rios kū­rė­jai ne vi­sai tei­sin­gai pa­gal­vo­jo apie jos at­li­ki­mo tvar­ką ir pa­di­di­no ski­ria­mų me­di­ka­men­tų do­zę, ku­ri kli­ni­ki­nė­je prak­ti­ko­je ne­nau­do­ja­ma ir nė­ra pa­tvir­tin­ta Europos vaistų agentūros, ir taip per­len­kė laz­dą.

Ta­čiau tu­ri­me va­do­vau­tis tuo, kas bu­vo iki tol įro­dy­ta, tai reiš­kia šio pre­pa­ra­to sky­ri­mu do­ze­mis, ku­rios bu­vo pa­gris­tos ir pa­tvir­tin­tos tiek ko­ro­na­ri­nei li­gai, tiek ir šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mui gy­dy­ti. Ta­čiau šios ša­lies spe­cia­lis­tai sva­jo­ja, ka­da pa­ga­liau at­eis lai­kais, kuo­met jie tu­rės ivab­ra­di­ną.

Ti­kė­ti­na, kad maž­daug po pus­me­čio šis vais­tas pa­sieks ir juos. Jau da­bar JAV spe­cia­lis­tai ma­to ivab­ra­di­no pri­tai­ky­mo ga­li­my­bes.

Skatinantys širdies sveikatą su­si­kau­pė pa­ty­ri­mas ir gy­dy­to­jai tei­gia, jog ser­gant šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mu tai vie­nas vitaminai me­di­ka­men­tų bei pa­gal­bi­nis tuo­met, kai be­ta blo­ka­to­riai ne­ga­li bū­ti tai­ko­mi. Me­di­kai ži­no, ko­kios do­zės tu­ri bū­ti ski­ria­mos, sie­kiant kuo ge­riau­siai pa­dė­ti pa­cien­tui. Gy­dant ko­ro­na­ri­nes šir­dies li­gas me­di­kai su­ge­ba at­rink­ti tiks­li­nes pa­cien­tų gru­pes, ku­rioms šis vais­tas ir­gi bus nau­din­gas.

Tai vie­na spren­di­mus svei­ka­tos po­li­ti­ko­je pri­iman­čių žmo­nių pro­ble­mų. Jie ne­ma­to ke­lių žings­nių į prie­kį. Gy­dy­ti svar­bu kuo anks­čiau ir jei įma­no­ma — už­kirs­ti ke­lią kom­pli­ka­ci­joms, skatinantys širdies sveikatą gy­dy­mas iš tik­rų­jų kai­nuo­ja la­bai bran­giai. Šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mas ir ko­ro­na­ri­nė li­ga, jei jas rei­kia gy­dy­ti, kai­nuos tik­rai daug dau­giau, nes to­kiems pa­cien­tams rei­kės at­lik­ti ne­ma­žai pro­ce­dū­rų.

Jei kalio pritrūksta

Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ste­bė­ta, kad tai­kant mo­der­nų ri­zi­kos veiks­nių gy­dy­mą, kon­tro­liuo­jant šir­dies su­si­trau­ki­mų daž­nį ga­li­ma bū­tų pri­stab­dy­ti ate­ro­sklerozės są­ly­go­jan­čių li­gų pro­gre­sa­vi­mą. Komentaras Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Kar­dio­lo­gi­jos kli­ni­kos Kar­dio­lo­gi­jos am­bu­la­to­ri­jos va­do­vas prof. Rim­vy­das Šla­pi­kas: - Vi­sais at­ve­jais šir­dies su­si­trau­ki­mų daž­nio pa­di­dė­ji­mas — tai ir pa­di­dė­jęs de­guo­nies po­rei­kis, ku­ris ne­re­tai dėl šir­dies vai­ni­ki­nių ar­te­ri­jų su­siau­rė­ji­mo ga­li būt su­tri­kęs.

To­dėl pa­grin­di­nis šio pa­to­lo­gi­jos, va­di­na­mos krū­ti­nės an­gi­na gy­dy­mas yra šir­dies daž­nio su­si­trau­ki­mo ma­ži­ni­mas. Tai vitaminai ne tik gy­ve­ni­mo ko­ky­bės blo­gė­ji­mą bet ir ne­pa­lan­kių iš­ei­čių šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mo pa­blo­gė­ji­mo, mir­čių su­si­for­ma­vi­mą. To­dėl ir šio­je šir­dies profesoriaus straipsniai apie hipertenziją sta­di­jo­je su­si­trau­ki­mo dažnio ma­ži­ni­mas yra vie­nas svar­biau­sių gy­dy­mo bū­dų.

Šian­dien tam tu­ri­me di­de­lę vais­tų vitaminai — be­ta ad­re­nob­lo­kat­rius ir nau­ją, ta­čiau pa­kan­ka­mai ge­rai iš­tir­tą vais­tą — ivab­ra­di­ną. Dau­ge­lį me­tų be­ne vie­nin­te­lė vais­tų gru­pė, tu­rin­ti šir­dies su­si­trau­ki­mo daž­nio mažini­mo sa­vy­bes bu­vo be­ta ad­re­no­re­cep­to­rių blo­ka­to­riai BAB.

Ta­čiau, kaip ro­do ob­ser­va­ci­niai ty­ri­mai ir kli­ni­ki­nė pa­tir­tis, BAB pa­ski­ria­mi ne vi­sa­da, gal­būt ne tik dėl gy­dy­to­jo ne­ap­dai­ru­mo, bet ir dėl to, kad pa­cien­tas jų ne­to­le­ruo­ja.

Vitaminai širdžiai

Dėl šių prie­žas­čių rin­ko­je pa­si­ro­dęs spe­ci­fi­nių si­nu­si­nio maz­go If  ka­na­lų blo­ka­to­rius ivab­ra­di­nas ta­po pui­kia al­ter­na­ty­va šir­dies su­si­trau­ki­mo dažniui re­tin­ti. Kas­die­nė­je kli­ni­ki­nė­je prak­ti­ko­je ivab­ra­di­ną rei­kia skir­ti pa­cien­tams, ser­gan­tiems sta­bi­li­ą­ja krū­ti­nės an­gi­na ar­ba lė­ti­niu šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mu pa­cien­tams, ku­rie ne­to­le­ruo­ja BAB ar­ba kai jie yra kon­train­di­kuo­ti­ni.

Širdis kuri prašo pagalbos. Kaip padėti?

Ivab­ra­di­nas mi­nė­tų pa­to­lo­gi­jų at­ve­jais ski­ria­mas ir kar­tu su BAB, kai šiais vais­tais op­ti­ma­lio­mis bet ne­bū­ti­nai mak­si­ma­lio­mis do­zė­mis šir­dies su­si­trau­ki­mo dažnio ne­pa­vyks­ta skatinantys širdies sveikatą iki nu­sta­ty­tų ri­bų. Rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad ne­gy­do­mos, ar­ba gy­do­mos ne­efek­ty­viai šir­dies li­gos su­ke­lia vis di­des­nius or­ga­nų pa­žei­di­mus, sa­vo ruož­tu rei­ka­lau­jan­čius dau­giau vais­tų, di­des­nių do­zių, chi­rur­gi­nių in­ter­ven­ci­jų, gelbs­tin­čių prie­tai­sų ar net or­ga­nų transp­lan­ta­ci­jos.

Kar­tu tai — ir pra­ras­ta gy­ve­ni­mo ko­ky­bė bei ne­dar­bin­gu­mas, ku­ris vals­ty­bei taip daug kai­nuo­ja.